pažink gyvenimą iš
įspaudo vienatvės
vandens sušalusio
vaikystės tvenkiniuos
sustok prieš pasiduodant
patikrink, ar skausmas dar alsuoja
nekaltink savęs už
nepraeitą kelią
klampias taigas
pražydusius voratinklius tarp
pirštų
nekaltink savęs,
naktis vis vien ateis —
nurimsi.
Mirtis užklups —
prasidės kelionė
nuo pradžių.
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): Vasara7
Sukurta: 2015-10-16 20:33:58
ypač stipri pabaiga
Vartotojas (-a): Pakeleivis
Sukurta: 2015-10-16 10:55:07
Viskas aišku, nors kiek poetiškesni yra įspaudas, taigos.
Liepiamoji nuosaka – ji gali būti ir abstraktus kreipinys, pasitarnaujantis raiškai, bet čia ne tai. Ypač pažink gyvenimą, nekaltink savęs už nepraeitą kelią bloškia iki paprasčiausių teiginių.
Prieš pasiduodamas (ar ne pats veikėjas pasiduoda?)
O visos išvardintos gairės geros. Pabaiga gera, sklinda ratilai.