Paupiu

Tarpuvarčių madonos – katės,
Lojimas pririštų šunų.
Vingiuoja dūmai it gyvatės
Iš nevalytų kaminų.

O aš einu. Einu link upės.
Keliauju skersgatviais senais.
Ir gluosnių šakos siauralūpės
Man moja lapais geltonais.

Rimtai dar nepradėjo šalti.
Ir aš nesenas dar esu.
Srovė iš lėto neša valtį.
Danguj kaimenė debesų,

Lyg mano metai išvolioti
Problemų miltuose. Gerai –
Dabar galiu pastudijuoti
Visus rimtai ir atvirai.

Bet... debesis sugrįš į upę
Ir niekas jo nebeminės.
Tik kirai, ant akmens sutūpę,
Smėlėtą dugną tyrinės.
Medinis jogas

2015-10-14 07:29:32

Komentarai

Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis

Vartotojas (-a): Eiliuotoja

Sukurta: 2015-10-14 18:27:58

Gyvas vaizdelis, gerai sudėtas.

Vartotojas (-a): Vasara7

Sukurta: 2015-10-14 15:59:55

vaizdinga, gyva, tikroviška, pagaulu

Vartotojas (-a): Leditamsa

Sukurta: 2015-10-14 12:33:45

Bėgantys metai nesigręžioja atgalios. Spalvingas rudenio etiudas.

Vartotojas (-a): miaumiau

Sukurta: 2015-10-14 11:40:05

paupio filosofy :), patiko, vaizdžiai ir kartu lengvai sudainuota, nors turinys juk sluoksniuotas, kaip pradzia, taip ir pabaiga susiskaite labai geerai, spaudziu x