Atsimenam visi, kai žengėme nedrąsiai
į savo pirmą suolą, į savo pirmą klasę...
Vedžiojome iš lėto raidelę po raidelės, –
Išaugome, subrendom, išėjome į kelią...

Kuriems mokykloj buvo mokslo maža,
Išvyko į aukštąsias didinti žinių bagažo.
Kiti atliko šventa pareigą tėvynei, –
Praleido porą metų su rusais kareivinėj.

Ir štai atėjo laikas mūs lauktam susitikimui,
Barzdoti dėdės, tetos visokiais limuzinais...
Suskrido į pirtelę ąžuolų, beržų pavėsy –
Alaus bačkelė, užkanda ir suvežti gardėsiai...

Kas atlėkė iš kaimo, kas iš triukšmingo miesto –
Bet apie tai kiekvienas te atskirai išdėsto.
Na o dabar aš siūlau klasiokams atsistoti
Ir mūsų mokytojams nuoširdžiai padėkoti.

Už tai, kad mus mokino, auklėjo ir barė...
Už tai, kad mus gerais žmonėm padarė.
Kad jie savos širdies nepagailėjo
Ir į galvelę buką protelio mums įdėjo...