Ruduo ropoja tarsi krabas.
Kaštonai ritas.
Nugeltęs beržas – mano stabas.
Praeidamas sakau jam „labas“,
Kai aušta rytas.

Kamšau, klijuoju aukštus langus.
Čia pralindėtų
Žiemų prisiminimai brangūs.
Svečių vizitai čia netankūs,
Kad pasėdėtų.

Čia žiemą tūnau prie krosnelės
Ir šildau kūną.
Mane globoja Visagalis
Ir langas tobulai apšalęs.
Geriau nebūna.

Tamsu – langai į šiaurės pusę.
Daugybė vatų.
Kapoju. Net vorai suklusę.
Ir man tikrai labai smagu čia
Jau šitiek metų.