girdžiu švelnų caksėjimą
mažulyčio motoriuko
užsuktą burzgimą
dairausi
šlamantys rugsėjo lapai
skrodžia orą
Neris lengvai tyvuliuoja
Vilniaus šviesose
cak cak cak
mano mintys tiksinčios laiku?
cak cak cak
kaulai rūdija?
dairausi
 
- - -
ak tai tu!
baltas drugy palikai žiemoti?
cak cak cak kruta veik permatomi sparneliai
nepabūgai šalčių tai drąsus!
klibinu smiliumi – sveikinuosi
ne viena čia nakty
„tu rūpi“ skelbia lentelė
ant Baltojo tilto turėklų
tu rūpi girdi? – klausiu drugio
švelnus brizas atnešą kavos kvapą
susvyruoju –
balkšva atplaišėlė nuskrieja naktin.