Baltutėlis beržas blyškiai bolavo, bejėgiškai brazdindamas braškančią bakūžę. Bežemis bevaikis baudžiauninkas Bronius basnirčia bidzeno, baisingai burnodamas besaikį beržo bilsnojimą. Broniaus bičiulė Birutė baisiausiai bijojo Broniaus bambėjimų bei beviltiškos betvarkės bakūžėje, bylojančios Broniaus būtinybę būti baisuokliu. Badavimas bei būtinybė bastytis bekraščiais brūzgynais baigėsi beaistre būsena... Brazdindamas bambaliais, Bronius būdavo baikšti būtybė, bijanti Birutės bambėjimo... Baksnodavo batu, blykčiodavo baltymais, – barbaras!
Bežadis beržas bandė bjaurėtis Broniaus betvarkiškumu, bet brandus birželis brovėsi, brandino beržo baltumą, baltino Broniaus barzdą... Birutė bodėjosi buitimi – bulvės, burokėliai, barščiai... Būdami bevaikiai, bjaurėjosi beprasmybe. Buvo besibaigianti baudžiava.