Mano liga

Love is what makes you smile when you're tired. (Paulo Coelho)

Aš einu ir einu. Aš einu taip ilgai, kad jau nebeprisimenu, kur aš einu, kokiu tikslu. Aš matau žmones, bet jie manęs nemato. Aš prašau jų vandens, bet jie manęs negirdi. Aš einu toliau. Pro besišypsančius veidus, besijuokiančius vaikus, verkiančias mamas ir pykstančius katinus. Kodėl prieš mano akis jie egzistuoja, bet aš prieš jų – ne? Aš toliau einu.
Kažkur, savo minčių gelmėse prisimenu tavo vardą. Tą vardą, kurį taip drąsiai ištarei, kai mes susipažinom, ir tvirtai paspaudęs ranką nusišypsojai. Iki tada nežinojau, kad gyvenimas gali būti toks spalvingas ir kupinas įvairių emocijų, gal ir ne visada gerų.
Aš pasakiau kažkam, kad man kartais suspaudžia širdį, kad nei iš šio, nei iš to ji pradeda plakti nenumaldomai ir kad dėl šių keistų reiškinių bijau. Bijau, kad susirgau kažkokia nežinoma liga. „Gal reikėtų apsilankyti pas gydytoją?“ Bet tas kažkas tik pasijuokė iš manęs ir pasakė, kad anksčiau ar vėliau suprasiu.
Kartais man darosi baisu. Aš nesuprantu savęs. Nežinau, kodėl aš einu. Nežinau, kodėl po tiek laiko aš vis dar turiu jėgų eiti. Negaliu suvokti, kodėl nesugebu prisiminti, kur aš einu. Kojos pačios veda mane. Kažin, aš einu tavęs artyn ar tolyn? Kažin, ar tu taip pat manęs nematysi, kaip tas piktas katinas?
Jau temsta o aš vis dar einu. Saulė leidžias, nudažydama dangų ir debesis visais oranžinės atspalviais. Taip gražu, kad net ašara ištrykšta. Nusišluosčius ją, toli toli įžvelgiu žmogaus siluetą. Ir man nepavyksta suprasti, ar jis atsisukęs į mane ar į saulę. Einant artyn to žmogaus, jo siluetas didėja, o atstumas tarp mūsų mažėja. Pagaliau atėjau. Dabar prisimenu. Jau pagaliau prisimenu, kodėl aš ėjau. Dabar suprantu, kokia liga sergu.
Šiltas apkabinimas ištirpdo visus abejonių ir nuovargio ledkalnius. Ir pamačius tavo šypseną, pati nesusilaikau ir išsišiepiu iki ausų. Aš ėjau, kad išvysčiau šypseną, kuri yra šimtus kartų gražesnė už bet kokį saulėlydį, kuri sugeba ištirpdyti ledus ir nuspalvinti mano pilką ir monotonišką gyvenimą visomis vaivorykštės spalvomis. Mano liga esi tu.
maiden

2015-10-11 11:32:06

Komentarai

Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis

Vartotojas (-a): Pisha

Sukurta: 2015-10-23 22:27:44

taip, panašu į dienorašį, vertingą, sau šiltą. Gerai, kad einama, kad judama, siekiama.

Vartotojas (-a): Pakeleivis

Sukurta: 2015-10-11 13:22:15

Rašant simboliniu stilium, reikėtų labai pasverti visokius prieš mano akis jie egzistuoja, kupinas įvairių emocijų ir pan.
Mintis yra, bet kūrinys tikrai ne novelė. Sąlyginai vaizdelis, bet dar panašiau į prasmingą dienoraščio įrašą.