Amžinybės idėja.
Neprisirišant prie šablonų (Einšteino reliatyvumas), visgi žodis pirmiausia kreipia į galvą, ir gražiai pasakyta, kad tai kopūstas.
Raiškos įvairovėje, pastebėjau, yra žodžių, kurie skaidosi. Pavyzdžiui, anksčiau buvęs kolektyvas ne tik perkeltinis, bet ir turi kolekcijos, kolekcionavimo prasmę.
Šįkart tarp tokių skylančių žodžių komplimentai (nebūtinai paraidžiui mentos kaip mėtinis šaltis, protas, sauga). Tiesiogiai tai būtų pagiriamasis žodis (pateptas kompleksiškai ir saldžiai), bet čia ne tai, nes akivaizdūs liaupsinimai būtų paprasčiausias strigimas (komplikacija), o ir mumijoms komplimentai nereiškiami. Mumija – užkonservuota pasaulio istorija.
Pabaigos zingeris – kaip dainorėlis, polit.veikėjas ir (pagal tautybę) amžinasis klajoklis, bendriau – amžina siuvamoji – amžinas dūzgiantis ratas.
Toks pasaulio dėsnis: patrankos kartais nutyla, niekas, rodos, nevyksta. Taigi viskas su pauzėmis ir potvyniais.
Kūrinio idėja išreiškta per baisiai seno, kartu jauno, nes lankstaus, guvaus ir kitaip įvairaus vaizdą. Vystosi mintis, kita nyksta ir gimsta.

virš dviejų šimtų metų > virš amžiaus, svorio ribai nusakyti netinka (> daugiau kaip, daugiau nei, per). Virš rodo aukščio ribą.