– Girdėjau šnekant, kad kartais žmonės pabunda miego vidury ir nebegali užmigti.
– Čia tai bent! Ir kas gi jiems atsitinka?
– Sako, kad jie maitinasi atsargomis iki pavasario. Ir sulaukia, kol kiti pabunda.
– Kaip turi būti baisu ir vieniša tokiam žmogui!
– Nežinau… Žmonės šneka apie sniegą. Kad gražu. Ir kad daug žvaigždžių danguje matyt.
– Sniegą? Juk tai šaltis ir mirtis!
– Sako, gražu... Tos baltos plunksnos, krentančios iš dangaus ir minkštai nuklojančios žemę.
– Ooo…o gal galima kažkaip patiems išsibudint ir..
– Palauk! Klausyk. Va, girdi, jau prasideda, jau laikas… Gero žiemos miego! Pasimatysime pavasarį.