Lenkim galvas, vyrai, prieš degtinę,
Samagoną, prieš jo atmainas, trauktinę,
Sukalbėkime šią maldą kasdieninę,
Na ir vėl ištraukim rausvą dešimtinę...
- - - - - - - - - - - -
Vardan kristalinės ir vyno saldaus,
(Dabar ne kiekvienas išgerti jo gaus.)
Vardan agurkėlio ir silkės galvos,
Gaivinančios širdį kopūstų sunkos...
Pradingo gėrimai visur nuo lentynų,
Degtinei talonus valdžia išdalino.
Ir normą nustatė – tik puslitrį vieną
Per mėnesį gali išgerti kiekvienas...
Ir meldžias žmogelis, eilėj atstovėjęs,
Tą butelį mažą terbon įsidėjęs...
Namo parsinešęs jį glostė, gurkšnojo,
Paskui apsilaižė ir kito ieškojo.
Tapai paslaptinga tu, mūsų šventoji,
Mašinom, mopedais į kelią vilioji.
Sukepusiom lūpom ir drebančiom rankom,
Visus kaimelius, bobutes mes aplankom.
Sveika, parduotuve, skaidriosios pilnoji,
Pagerbti tavęs mes važiuojam ir jojam.
Sviesi pardavėja neapvilia mūsų,
Suguldo į krepšį kam litrą, kam pusę...
Ji šypsos plačiai, nes kiekvienas toks senis
Sumoka į kasą ir dar į kišenę.
Slapta iš po stalo ji butelius traukia
Ir dairos, ar kur pareigūnai nelaukia.
Kad kelias duobėtas akių negadintų,
Kad protą ir širdį nors kiek nuramintų,
Už kampo sustoję paglostom bonkelę,
Palaižome kamštį, ištraukiam burnelę.
Ir jaučiam, kaip skystis pro gomurį lenda,
Kaip šildo, gaivina ir linksmina skrandį.
Nors moterys keikia ir pyksta, ir baras,
Bet ką jos supranta? Iškęsim tą karą.
O, laime, o džiaugsme, viltie begaline!
Kaip viską pakeičia brangi kristalinė! 
Pradingo grioviai ir išdžiūvo purvynai,
Aplink šviečia šypsenos, žydi gėlynai...
- - - - - - - - - 
Aukščiausias! Per amžius tu saugok gėrimą.
(Nors velnias išrado ugnies tą skystimą.)
Nukreipk pareigūnus nuo mūsų į šoną,
Atveski į protą ir uošvę, ir žmoną.
Tarp vyrų pagirtas degtinės vardelis,
Įaugo į gerklę bonkutės kaklelis...
Ir sukasi mintys - kur eiti, kur gauti,
Kaip šiandien arielkos dar kiek paragauti?..
Kad vyrai negerti skaidrios negalvotų,
į savo ratelį visus priviliotų,
Sukurki, Dievuli, kokį aparatą,
Suburk pasekėjus skaidriosios į ratą.
Nereiks jiems lakstyti mašinom į kelią,
Jei širdį suskaudo – apžiojai žarnelę, –
Ir laša ugniniai lašeliai į skrandį,
Kaifuoji, džiaugies ir... sau dalgį galandi.
Skaidrioji, saldžioji, brangioji būtybe,
Tapai mūsų duona, šventa kasdienybe.
Tebus kaip tu nori, per amžius gyvuoki,
Tu nervais ir žarnom, kaip stygomis groki.
Visur tu tinki ir visur reikalinga,
Tavęs nepalaižiusiam būt nemadinga.
Visus tu paguodi, pamyli, palaistai,
Nuo meilės, nuo šalčio vis traukiam kaip vaistą.
- - - - - - - - - - - - -
Vėl šypsos bonkutė ir čierka ant stalo,
O mano jau lūpos ir plaučiai pabalo.
O Dieve, sustiprink man skrandį, sveikatą,
Padėk gaut stikliuką be vargo, be blato.
Garbė puslitriukui, kuris tiek kentėjo,
Iš miltų, iš cukraus bačkoj prasidėjo.
Jį kaitino, sunkė, po lašą surinko,
Prieš jį mūsų galvos iš skausmo nulinko.
Mes keliam atsargiai brangiausią stiklelį,
O Dieve, neleiski išpilt nors lašelį.
Nuleidom į skrandį, ramiai ten gulėjai,
Kol kartą supykus streikuoti pradėjai.
Pradėjai gręžt galvą ir kojas sukioji,
Na ko nerimsti, ar blogai tau, brangioji?
Nuspalvinai nosį, priplojai liežuvį,
Kapstausi dumblyne, verkiu lyg pražuvęs...
O Dieve, kad gaučiau rūgštelės kopūstų,
Gal taip ta skaidrioji man pilvo nepūstų...
Vaidenas milicija, miesto blaivyklos,
Už Rokiškio mūrai – pijokų stovyklos...
O Dieve, Dievuli, esi visagalis,
Išgelbėk pijokus, palengvink jų dalią.

1985 m.