(Pagal Algirdo Dagilio iš Norvegijos atsiųstą nuotrauką)
 
Toli už Lietuvos Trispalvę medžiai nešė.
Kiekvienas rinkos sau mielas spalvas:
Didžiausias geltonai visus lapus nudažė,
Tarsi pavasaris pienių žiedais lankas.
 
Vidurinysis kuklią rūtelės spalvą rinkos,
Tegul primins mielus lietuvių darželius,
Žaliuojančius laukus, miškus ūksmingus
Ir tautiškus, eglaitėm puoštus drabužius.
 
Liepsnos spalva pačiam mažiausiam liko,
Bet nepabūgo jis, nušvito raudonai.
Nėra mažų, jeigu už Laisvę krito
Tiek daug prie Nemuno užaugusių sūnų.
 
Toli už Lietuvos Trispalvę medžiai neša.
Gal taip jie šaukia mums, palikusiems namuos —
Labiau nei medžiuose Tėvynei meilė dega
Lietuvių širdyse ir kituose kraštuos!