Baigės mūsų vargo dienos
Už mokyklos suolo.
Kiek čia ašarų išlieta 
Dėl nelemto kuolo...

Kiek dejuota ir kalbėta
Prie mokyklos lango...
Čia pradėjome mylėti,
Šokt išmokom tango...

Kiek per pamokas drebėjom –
Gal neklaus šiandieną...
Bet nė vieno negailėjot –
Prie lentos po vieną!

Geometrija kankynė –
Teoremų, – net baisu!
Kaip sugrūst į tą puodynę
Begalę šitų ženklų?

Algebra – kančia didžiausia,
Formulės visokios...
O kai prie lentos paklausia –
Kur beišgalvosi!

Na o prie niutonų, dinų
Dūšia ne viena kankinos.
Apie panardintą kūną
Zūbryti nelengva būna.

Dėsnių dėsniai sukas, bėga,
Smegenys vibruoja...
Prisiminus Arklio jėgą –
Košmarai sapnuojas...

O iš chemijos, brolyčiai,
Algebra išėjo –
Reikia lygtis parašyti
Ir visokių schemų...

Chemiją mylėti reikia,
Ji dažus visokius teikia:
Dažom lūpas ir nagus,
Ir blakstienas ir vokus.

Alkoholis gydo puikiai, –
Išdrąsėja net ir zuikiai.
H2O – na, kas tai būtų?
Reiks paklausti pas bobutę...

Rusų mokomės kas dieną,
Žodžių žinom jau ne vieną.
Мaмa, Тeлeвизoр, Клacc –
Jums išverst galės bet kas!

Netgi ir kalba gimtoji
Nedavė ramybės –
Reikia perskaityt Maironį, 
Parašyt pratimą...

0ch, gimta literatūra
Mums nulupo visa skūrą.
Rašėm, skaitėm, diskutavom, –
Ačiū ir už tai, ką gavom.

Fizinis tai mokslas kietas,
Mėtėm kaulus, kaip štankietas –
Šokt į aukštį, šokt į tolį...
Oi, užmynei man mozolį!

Angliškai beveik jau mokam, 
Nors nė velnio nesimokėm.
Ech, greičiau ištart – good bye!,
Čia sėdėjom per ilgai.

Oi nelengva grūsti mokslus 
Į makaulę buką...
Bet vis tiek įgavo proto
Buvę mokinukai.

Mokame mes nubraižyti
Trikampį, kvadratą.
Sugebam pasirašyti,
Apibėgti ratą...

Pedagogams tariam ačiū
Už jų didį triūsą.
Stengsimės visur pateisint,
Neapvilti jūsų...