Ritualas

Ne paukščiai išskrenda, o laikas
Klyksmais trupėdamas nutolsta.

Miglotas rytas pasitaikė — 
Nuslysta ašarom per skruostą.
Nepravirkau. Čia ritualas,
Susiturėsiu nesuklikus,
Kada sekundėm pasidalom,
Vakario numestais skatikais.
Save apgaut sunku, jog reikia
Surinkti rūpestingai derlių.
Savitvarda visai palaikė.
Nutilo klyksmas. Dangūs verkia,
Tik mano pirštai tarsi šaknys
Tave pagaut, suspausti virpa.
Išdūlini Sudie nesakęs,
Jau nebe princas ir be žirgo,
Nes aš ne jūros — kūdros krantą
Tirštai kiaurom apstačius geldom.

Kranklys pažadino užkrankęs.
Ruduo. Migloja. Laikas keltis.
Nijolena

2015-10-04 08:04:10

Komentarai

Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis

Vartotojas (-a): klajūnė

Sukurta: 2015-10-05 11:54:07

Sodri rudens ryto tikrovė

Vartotojas (-a): Laũmele

Sukurta: 2015-10-04 21:07:14

Supintas tarsi kasa ir romantikos, ir liūdesio, ir realybės. Patiko.

Vartotojas (-a): Algmar

Sukurta: 2015-10-04 17:51:10

      Gražus eilėraštis, originalus.
      Ai kaip keblu pritempti, įklynyti nebūtą kliautį...