Ne paukščiai išskrenda, o laikas
Klyksmais trupėdamas nutolsta.
Miglotas rytas pasitaikė —
Nuslysta ašarom per skruostą.
Nepravirkau. Čia ritualas,
Susiturėsiu nesuklikus,
Kada sekundėm pasidalom,
Vakario numestais skatikais.
Save apgaut sunku, jog reikia
Surinkti rūpestingai derlių.
Savitvarda visai palaikė.
Nutilo klyksmas. Dangūs verkia,
Tik mano pirštai tarsi šaknys
Tave pagaut, suspausti virpa.
Išdūlini
Sudie nesakęs,
Jau nebe princas ir be žirgo,
Nes aš ne jūros — kūdros krantą
Tirštai kiaurom apstačius geldom.
Kranklys pažadino užkrankęs.
Ruduo. Migloja. Laikas keltis.
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): klajūnė
Sukurta: 2015-10-05 11:54:07
Sodri rudens ryto tikrovė
Vartotojas (-a): Laũmele
Sukurta: 2015-10-04 21:07:14
Supintas tarsi kasa ir romantikos, ir liūdesio, ir realybės. Patiko.
Vartotojas (-a): Algmar
Sukurta: 2015-10-04 17:51:10
Gražus eilėraštis, originalus.
Ai kaip keblu pritempti, įklynyti nebūtą kliautį...