Tu klausi
Kurgi aš buvau –
Stovėjau kryžkelėj nebyliai,
Paukščiu
Po debesis skraidžiau,
Žalioj žolėj
Šlamėjau tyliai,
Kaip kregždė
Nardžiau danguje,
Ievos baltom šakom
Šnabždėjau,
Kai išsimaudę lietuje
Jos tarsi nuotakos
Stovėjo  –
Jaunystės draiskanas
Aštrias
Paežerėm
Nešioja vėjai...
 
Buvau sužvarbus lietuje,
Baltoje rasoje stovėjau,
Žydėjo rožės po langais,
Kalne konvalijos kvepėjo...
 
Baltam laike
Baltom naktim
Vaidenos –
Niekad jau daugiau
Nesužydės
Aušroti dangūs,
Kaskart aitriau,
Kaskart skaudžiau,
Trumpiau
Gegužis apsilanko,
Nubėga kloniais
Paslapčiom,
Tipena vieškeliais
Basnyčia,
Žvirgždėto kelio baltume
Baltoj aušroj
Ateik dar šičia,
Apgaubk aušra
Lakštingalėta
Ir būsiu,
Būsiu
Saulėn pakylėta...
 
***
 
Aš būsiu tau
Laukų gėle,
Jei tu prie debesio
Prigludęs,
Švelniu gūsiu
Pasupk mane
Prie žiedlapių
Priglaudęs lūpas
 
Aš būsiu tau
Aušra rytų,
Kardais kai šviečia
Baltos žaros,
Tu perverki mane
Strėle,
Saulutės spindulio
Nektaru
 
Aš supsiuos
Vilnyje šaltoj,
Gaivioj versmėj
Aldėsiu švelniai,
Nukrisk širdin
Šaltom rasom,
Teatgaivina,
Teatmaino.
Kitaip jau negaliu, oi ne,
Ateik ir būk rasos laše...

***
Būk mano
Rudenio diena
Spalvinga
Ir pilnavidurė,
Telyja lietūs,
Pailsėk
Prie pilko debesio
Prigludęs
 
Būk mano
Muzika dosni,
Sodriu jausmu
Pripildžius širdį,
Kol dar einu,
Kol dar džiaugiuos,
Kol jos žodžius
Vienatvė girdi
 
Būk rudenio
Spalvų žaismė,
Aštriausiais potėpiais
Ji virkdys,
Sugrįš namo
Išėjęs džiaugsmas,
Sugrįš – visas
Kertes pripildys
 
Ir laukime
Ir ilgesy
Tegu skaudžiai
Sekundės plakas,
Būk mano
Rudenio gėle
Būk lapais
Nubarstytas takas 
 
Kad dar galėčiau
Eiti juo,
Kai toks gražus
Šviesus ruduo...