Koks klaidus kelias kalnuose! Keliauji, kuprine kuprotas, keikdamasis klupinėji, kartais keturiomis... Kirtikliu kaip kardu kerti – kryžmai: kairėn kairėn kapoji. Kosti, krenkši – krūtinę kažkas kamuojančiai kutena.
Kiek kartų kaip kvailys kritai, kėleisi, kelius kruvinaisi... Kartais kloniuose kyšteli kalniečių kaimeliai kaip kokios kalvotos kepurėlės. Kuklių kalnapušių karpytas kilimas klausosi kalnų krioklio kalbėjimo, kaskadomis klegančio kaip kėkštas, kreivame kirvarpų kramtytame kelme...