Rudenėjam. Atrodo, drauge, 
Bet skirtingai — kas pūva, kas vysta.
Andainykščių puikių
Formų ženklo nei vieno nėra,
Bet pavydo lygty
Bejėgystė prirašo n x-ų.
Ant ražienos plaukų
It voratinklių marška kerša
Gulas drumzlės minčių.
Koks brandumas koktus — tarsi pagirios.
Nors užsnūsti lengviau, 
Bet lengviau ir kliedėti nakty
Nuo šiurpių virpulių
Tarsi skersvėjų pragaro praviro.
Mūsų raktai dangaus
Praeity kažin kur pamesti.
Glausies? Ne. Jau bodies.
Jau baugina kadais traukęs geismas.
Įžeidi tuštuma
Tarpe mūsų nelyg praraja.
Užmaršties tamsoje
Tinka viskas — atleisti, paleisti.
Rudenėjam abu,
Bet skirtingai, todėl ne drauge.