Krenta lapai į rudenio tylą, 
Už langų šoka laiko plaštakės,
Tu ateik, kai dangus prabyla 
Ir kai merkiasi miegui akys.
Lietumi ir varsom auksinėm
Išsapnuok šiltą rudenį mūsų, 
Aš girdėsiu, kaip siela verkia,
Ir jau niekad rami nebūsiu.
Išsapnuok dar mintis rugsėjo, 
Aš ilgėsiuos širdim to laiko, 
Baltą debesį gena vėjas,
Paskui švelniai jį supa virš kraigo.