(Prie Baltųjų Lakajų ežero)

Saulės taku į kitą krantą nenueiti,
Nors, rodos, žengtum taip lengvai.
Tik gimusių minčių, pačių šviesiausių, kraitę
Gali pakelt nuskendę spinduliai.
 
Nurimę vandenys, nors jų paviršius virpa.
Gal tai nuo saulės bučinio staigaus?
Juk kiekvienam, ką ji paliečia, būna šilta.
Matyt, ir sielai ežero gilaus.
 
Greit vakaras, užslinks naktis.
Nuties mėnulis taką kitą.
Tik bus tikrai šaltesnis  jis,
Negu saulužės pastatytas.
 
Saulės taku į kitą krantą nenueiti,
Bet mintimis eini eini...
Džiaugies, kad juo taip buvo greitai
Žali krantai du sujungti.