mano žingsnius įausk į tylą
ir melodiją nešk ant rankų
kai kaštonai beprotiškai skyla
ir kai giesmės velnioniškai anka
be tavęs aš bejėgis vaikas
dar negėrus skausmo nei lašo
mano dienos už mylios baigias
vėjas ilgesį guolin neša
pasakyk kad mane dar myli
kas kad balsas užkimęs lieka
man tavęs taip beprotiškai reikia
kaip šioj žemėj nereikia nieko
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): Eiliuotoja
Sukurta: 2015-09-29 22:18:13
Labai gražu. Pasiimu. Dėkui.
Vartotojas (-a): atkaklioji
Sukurta: 2015-09-29 15:24:03
Jau byra kaštonai
Ir byra po kojom...
Vartotojas (-a): eglute7
Sukurta: 2015-09-29 12:53:08
"man tavęs taip beprotiškai reikia
kaip šioj žemėj nereikia nieko"
Puikiai sustyguota...
O kaštonų prisikyniau dar žalių. Kai išdžiūsta - skyla, bet neiškrinta... ;)
Vartotojas (-a): bitėžolė
Sukurta: 2015-09-29 10:03:02
Ypatingas įsijautimas į tylą, muziką, rudenį, giemę - pakylėjantys žodžiai.
Vartotojas (-a): giedrytė
Sukurta: 2015-09-28 21:35:20
nuostabiai...
Vartotojas (-a): Užuovėja
Sukurta: 2015-09-28 19:57:09
Autorės meilė begalinė, gamtos motyvas įsilieja į meilės muziką ir suskamba unisonu. Ačiū autorei.
Vartotojas (-a): delioren
Sukurta: 2015-09-28 19:45:40
,,...vėjas ilgesį guolin neša." Patiko.