Ponas Petras Petraitis Panevėžio prekyvietėje pirko paršiuką. Pirkimo procese pasipūtęs pardavėjas pareikalavo pluošto pinigų – ponas Petras pasakė prarasiantis protą – pagrūmojęs papriekaištavo pardavėjui. Pardavėjo pasipūtimas pradingo: prątisai pasijuokęs, priedo prie paršelio ponui padovanojo pintinę prinokusių plautų pomidorų.
Parsivedęs paršelį, ponas pančiu pririšo prie pašiūrės. Paršiukas perpyko – pasikėsino perkąsti ponui pirštą... Ponaitis pašėlo: prakeikė paršiuką, pagriebęs pagalį pamakalavo priešais, pakol pliaukštelėjo per pasturgalį. Paršiukas pažviegęs, pasitampęs pastipo.
Pasimetęs ponas pajudino, patampė paršelį, patikrino pulsą, paplekšnojo per pažandę; pasikrapštė pakankamai praplikusį pakaušį, pasikasė pilvą... Pagaliau paskambino prekybininkui paklausti patarimo. Prekybininkas postringavo postringavo, pakol parekomendavo pastatyti panamėje paminklą pirkinio prasmingumui prisiminti.