Ką šį kartą, sakykit, išnešit?
Ar tik metų karštų vasarėlę,
Aksominę jos Joninių naktį,
Kai papartis priminė gėlę?
 
Pasiimkite šiltą rugsėjį,
Sidabrinę voratinklio giją,
Rausvą rožę, kur palenkė vėjas,
Ją bepūsdamas tarsi žariją.
 
Nepyksiu, jeigu dienos man liktų
Tik sužvarbusios, trumpos ir pilkos,
Paryčiais pirmos šalnos užkristų
Ant atolo žaliuojančio šilko.
 
Tik tikėjimą, viltį palikit,
Kad visos, o visos sugrįšit,
Jog galėsiu ir aš pasitikti,
Žydrynėje vėl pamatyti.
 
Jeigu žmonės gervėmis virstų,
Tie, kur laimės ieškoti išskrido,
Gal taip greitai tikrai nepamirštų
Toliuos palikto gimtojo lizdo.  
 
..........................................
Dangaus voromis išskrenda paukščiai,
Ne pabėgėliai karo gaisrų,
Kurie slenka keliais ir palaukėm
Per Europą iš savo namų.