Užkaltos langinės ir priekinės durys,
Lig vakaro tįsta šešėlis praeivio –
Gal gelbėtų jį nauja pora batų ir žvyro akmuo
Kiek glaudesnis.

Gatvių žibintai gaivins dar šešėlį –
Deguonies įpūs iškeliaujančiam sienom,
Tiktai laikinai, ligi kito skvero, ligi
Lygaus dykumų smėlio, ligi
Mažos paslapties užmiršimo ir naujo veido
Nėra – išsitrynė.

Praėjus praeiviams užkaltos langinės
Išlieka užkaltos, praeina kiti,
Nuglunda akmuo (per smėlio smiltį),
Štai, prašau, batai,
Išeikim praeit.