Norėjau dovanot aš savo meilę,
Svajojau atiduoti tau save...
Bet vietoj atsako tik ilgos metų eilės
Ir išbarstytos ašaros laike...

Tau buvo skirtas pirmas bučinys,
Kurį ne tu nuskynei, - kitas, kitas...
Ne tavo rankos šluostė man akis
Ir švelnūs žodžiai, - kito pasakyti...

Ne tavo lūpos lietė mano skruostus,
Ne tavo kūdikis spurdėjo po širdim...
Tau negalėjau padejuot, nei guostis,-
Tavęs nebuvo niekad su manim...

Tik visos mintys plaukė pas tave
Iliuzijom, eilėraščiais, dejonėm...
Dažnai apsilankydavai sapne,
Bet ir tada - be žodžių, be glamonių...

O metai lėkė, lyg greitasis traukinys...
Jau pamiršau jų stoteles skaičiuoti, -
Juk laimė niekada nepasivys,
Pavargo ji per akmenis šuoliuoti...

Ir nešė audros per gyvenimą mane...
Turėjau viską, ką likimas skyrė.
Lyg šleifas vilkosi svajonė vargana,
Na ir viltis... Kuri numiršta paskutinė...