Mano mielas auksaplauki Spali,
Ačiū Tau. Gavau žinelę
Šermukšniu palaukėj parašytą.
Kaip ilgai aš laukiau laiško šito.

Man džiugu, kad tu esi dar gyvas,
Nors nubąla rytmetis ankstyvas.
Nuo šalnų žolė žila
Tarsi neskusta barzda.

Bet rašai, kad nekenti vienatvės,
Kada gūdžiai ištuštėja gatvės.
Ir į langą plakas negyva
Vėjo palaužta šaka.

Neliūdėk, kad šitaip sutvarkyta –
Gimsta vienas, iškeliauja kitas.
Plazda žemėn lapai pamažu.
Aš į tavo garbanas brendu.

Ir šie žodžiai laiško pabaiga tebūna.
Visad Tavęs laukianti.
Klajūnė.