paskolinki savę dar kartą
šilkiniais sparnais apkabinki
Mano angele aš atsimerksiu
paskutiniam pakildama skrydžiui
pasirinkusi drobę baltą
be apgaulės melo ir purvo
atsitiesčiau sparnais nekarpytais
burbule pasirinkus stebuklą
gyvenimo rėtyje sijojusi
tarp žarijų įpūtusi liepsną
auksinio grūdo neradusi
auštant daigui dirvą pasėti
kortomis iš kaladės lyg ragana
išdėliojusi skurdų likimą
pasiklausdavau kelio į priekį
stiklo rutulį delnuos pašildžiusi
kaukėti žmonės scenoje
kvietimui ranką ištiesdavo
praeities ateities šėšėliams
naktyje su eilėmis plagiato
mimas rožę stiklinę įteikęs
mandagumo šaltam protokole
spyglių nukarpyti neleido
sakiniais į vatą vyniojo
mano angele reikia dar mosto...
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): Užuovėja
Sukurta: 2015-09-24 12:31:06
Autorė taip gudriai ir subtiliai maskuoja mintis, kad norisi dar ir dar kartą sugrįžti ir įsigilinti.
Vartotojas (-a): miaumiau
Sukurta: 2015-09-23 13:19:14
pirmi 3 posmai tokie iš tautosakos labiau, kitas į mistine šio laikmečio madą, po to teatras...
labiausiai patiko paskutinis posmas su eilute.
Vizualu.