Santrauka:
Gražiausias metas – ramus, tylus auksinis ruduo... Su artėjančia Spalvų švente!
Rudenio lapeli, ak vėlyvas broli!
Nukritai ant tako? Tolin nuskridai?
Samanose rausta spanguolių karoliai.
Išrasoję saulėj viržiai, kiminai.
Rudenio lapeli, ak vėlyvas broli!
Aš ilgiuosi saulės, kaip ir tu ilgies.
Lenkiasi link žemės patalėlin žolės,
Verkia beržas lapais lig gilios nakties.
Rudenio lapeli, ar sugrįši vėlei?
Be tavęs man ilgu, be tavęs nyku.
Argi neateisi linksmint mano sielos,
Argi nepapuoši medį vainiku?
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): Eiliuotoja
Sukurta: 2015-09-23 20:55:21
Verkia beržas lapais lig gilios nakties.
Gražiai išsakytas lengvas liūdesėlis.
Vartotojas (-a): Laũmele
Sukurta: 2015-09-23 10:27:07
Taip ramiai tikroviška, net liaudiška daina suskambo
Vartotojas (-a): Felicija Ivanauskienė
Sukurta: 2015-09-23 08:38:57
Švelnus, gražus eilėraštis, nekeliantis liūdesio, - gamta dosni ir išmintinga, viskas pareina :)
Vartotojas (-a): Vasara7
Sukurta: 2015-09-22 21:07:54
labai gyvas, nors ir liūdnas paveikslas
Vartotojas (-a): atkaklioji
Sukurta: 2015-09-22 14:40:52
Na, negrįš tas lapelis, negrįš, nors ir kaip liūdna bebūtų...