Sugrįžtu su gandrais, nors ir tyliai,
Be lizdo, be klegesio,
Pats sau tėvynė ir pats savęs laukęs;
Galiausiai sulaukęs ir pats sau šventė.

Grįžtu su beržais, lietumi ir žydėjimais,
Naujų žiedų sprogimais ir vystančiais lapais;
Pats save apgaudinėsiu ir visada tikėsiu
Netikėtose materijose gimusia apsišaukėlių
Karalių pasaka.

Jei būčiau ne pats sau, galėtum užsukti,
Užsidėtum karūną ir pritūptum klevo pavėsy,
Išmasažuočiau nugarą, kiek stipriau – smilkinius,
Pažymėčiau kabliataškį;
Nebepamenu, ar tikrai su gandrais.