prieš

ištylėti ir užspringti ne žodžiu —
„Eli, Eli, lema sabachtani?“*
jis tik skausmo aidas
 
koks tikrasis jo veidas —
šiukšti nežinia
 
užspringti žemės kvapu,
paskutiniu vėjo dvelksmu
iš žydinčio žemės sodo
 
prieš
lapkričio gruodą
priešaušrio migloje
 
prieš varpo gausmą,
prieš nubundant anapus
 
koks būsiu aš,
kokia anapus prasmė —
to, ko stigo šiapus
 
 
*Mano Dieve, mano Dieve, kodėl mane apleidai?
Evangelija pagal Matą  27, 46
Ražas

2015-09-20 18:00:51

Komentarai

Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis

Vartotojas (-a): Langas Indausas

Sukurta: 2015-09-21 20:00:23

Dievas - Žmogus prieš mirtį, kurios žmogiškai bijo...Kūrinys kviečia (ap)mąstyti. Tikrai, ko mums stinga šiapus - Jam, tau, man, jiems? Manau, kad meilės.

Vartotojas (-a): Pakeleivis

Sukurta: 2015-09-20 22:58:27

Esminga. Išsakyta tokia nežinia, kad net pakomentuoti neišeina.

Vartotojas (-a): Vasara7

Sukurta: 2015-09-20 19:22:22

gilu ir prasminga