Mojuoja rytas ryškia ryžto vėliava —
Kad kelsis, eis, kovos, nepasiduos.
Rasa — skalavimui sapnų likučių smėliui,
Nors kėpso sąmonėje rūpesčio akmuo.

Skrendi? Ropoji? Snaudi? Lenktyniauji?
O kas man darbo — bėgsime kas sau.
Kiek mes beplėštume, išeinant — tuščios saujos
Ir šventas noras jaukiai prisiglaust,

Tačiau kažkas — gal rytas? — trimituoja:
Aplink daug priešų ir mažai draugų.
Mes pro viens kitą šliaužiame, risnojam
Tarsi drovėdamiesi stabtelėt. Kartu.