Aš dabar turiu sesytę!
Bus su kuo pažaist kieme.
Bet... čionai gyva lėlytė, –
šypsos, žiūri į mane...
– Ne, čia ne lėlė, dukryte,
Ji mergytė – kaip ir tu.
Greit paaugs maža sesytė
Ir bėgiosite kartu...
– Bet ji guli, nedainuoja
Ir nenori skint gėlių...
Tiktai miega ir sapnuoja...
Gal ją panešiot galiu?
Sesę paima mamytė,
Aš tiesiu abi rankas.
Leidžia man ją palaikyti,
Tik... sudrėko ten kažkas...
Na ir kas gi čia nutiko? –
Šypsosi mamytė.
Eisime dabar į vonią
Ir maudysim sesytę...
O tada pienelio duosim,
Kad miegotų ji ramiai...
Daineles kasdien dainuosim
Ir užaugt netruks jinai...
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): Žalvarnė
Sukurta: 2015-09-18 15:48:17
Mielas...
Vartotojas (-a): kaip lietus
Sukurta: 2015-09-17 23:05:51
Smagus. :)
Vartotojas (-a): Pakeleivis
Sukurta: 2015-09-17 23:00:27
Siužetėlis aktualus turint lėliuką, tema svarbi ir dėstoma aiškiai, bet vėl -ytės.
Ir paskutinis posmas nelabai. Mokomasis, bet... O sudrėkęs vystyklėlis gera detalė.
Geriau, kad pirma eilutė nekartotų pavadinimo.