Ant Everesto

Ant Everesto kalno
Nukrito pirmosios snaigės.
Nukrito lyg vyšnios žiedai.
Taip lengvai. Palengva.
Praėjo meilė mana.
 
Viesulais lėkė pūga.
O kalno papėdėj
Snigo vyšnios žiedais.
Tyliai ėjo dienos sau.
Jausmai nesugrįžo.
Jie tik tolo ir tolo...
Tolo kalnais.
 
Šiaurės vėjai jau kyla.
Ir širdis į ledą pavirsti pradėjo.
Ak, kodėl aš viena
Tarp sniegynų liūdna?
Sningant snaigėm stovėsiu
Ten aukštai kalnuose.
Ir lydėsiu tave.
 
Ant Everesto kalno
Nukrito pirmosios snaigės.
Nukrito lyg vyšnios žiedai.
Taip lengvai. Palengva.
Pirmosios snaigės ištirps.
nerašanti

2015-09-16 00:00:59

Komentarai

Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis

Komentarų nėra...