Garuojantis kavos puodelis
pasaldina
liūdesiu suteptas mano
lūpas.
Galvoju
apie pavasarį,
truputį per šviesų.
Tyla manyje
užgožia tiksintį
laikrodį.
O jis juk taip
skuba - - pranešti,
kad kava - -
jau atšalo.
Kavų ir arbatų metaforos per ilgus skaitymo metus manęs nebepasiekia, t. y. nebestebina.
Bet išraiškos forma sklandi, santūri, susivyniojanti. Pagauta ir sulaikyta pojūčiuose. Pagauta akimirka. Dar kažkas subtilaus. Centre yra įsiklausymas į save, į bėgantį ir nubėgantį laiką.
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): Pakeleivis
Sukurta: 2015-09-15 22:29:04
Kavų ir arbatų metaforos per ilgus skaitymo metus manęs nebepasiekia, t. y. nebestebina.
Bet išraiškos forma sklandi, santūri, susivyniojanti.
Pagauta ir sulaikyta pojūčiuose. Pagauta akimirka. Dar kažkas subtilaus. Centre yra įsiklausymas į save, į bėgantį ir nubėgantį laiką.
Vartotojas (-a): Vasara7
Sukurta: 2015-09-15 16:46:12
liūdesiu suteptas...patiko