Santrauka:
Rudeninis vėlyvis dabar iškėlęs savo į pavasarinio kroko panašius žiedus...
Balius baigtas.
Vėlyvių taures ėmė plauti įkyrėliai lietūs.
Debesynų našta —
Ant įnirtusių vėjų pečių.
Dar geidauji gyvent?
Tai su pumpuru, sėkla derėkis,
Nesijausi galbūt
Būtyje pagiriotu svečiu.
Susitaikymas — tai išmintis.
Viskas kinta, tik tu stabarėji,
Akmenėji, tirpsti,
Išsiskaidai į dulkes, lašus.
Gudresni, greitesni
Pasistiebę mažieji, jaunieji.
Tai gražu ir graudu —
Tau vieta po pernykščiu lapu,
Kurio pilkus kraštus
Nusišaipiusios peraugo smilgos,
O iš formos dailios
Liko gyslų painus nėrinys.
Tai tikriausiai ne tau
Į vėlyvį nektaras įpiltas,
Bet gailiesi taurės,
Kuri dūžta šaltam vandeny.
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): Užuovėja
Sukurta: 2015-09-15 22:57:46
Kokios sodrios metaforos. Atgaiva.
Vartotojas (-a): klajūnė
Sukurta: 2015-09-15 22:39:06
Rudens vaizdas puikiai sulyginamas su žmogaus gyvenimu....
Vartotojas (-a): Vlabur
Sukurta: 2015-09-15 12:42:23
Dėl pavidalo: jaukiau skaityti atskirtus posmus, o kad jie – aštuoneiliai, jau irgi pamalonina.
Dėl raiškos: juk gilu, kai Nesijausi galbūt / Būtyje pagiriotu svečiu. / Susitaikymas — tai išmintis.
Vartotojas (-a): Aneliukė
Sukurta: 2015-09-15 11:21:54
O iš formos dailios
Liko gyslų painus nėrinys.
Tai tikriausiai ne tau
Į vėlyvį nektaras įpiltas, - gyvenimiškos mintys... Patiko...