Valdove mano,
ar matai,
kaip drumsčias
vandenys ir srovės,
gal didis tu buvai kadais,
dabar tavas pilis kažkas sugriovė,
gal tik iš smėlio
statėm jas,
tu nebuvai rūstus, aikštingas,
juk visa dulkėmis užneš,
ir nežinosi,
kur tava didybė dingo.
-----------------------------------------
Kaip povas vaikštai
lapais tu,
kai rudenį po kojų
auksas byra,
kai tu, dangau, sakai „degu“,
ir liepsnose taip rauda girios.