Pro langą žvelgiu aš miškan žiburių,
Be jų būtų miestas tamsus...
Norėčiau nupinti iš jų daug žiedų,
Kad kelias tau būtų šviesus...

Aplinkui tyla, miega žmonės name,
Tik aš vis užmigt negaliu, 
tikriausiai dar šviečia ir tavo lange
Kuris nors iš tų žiburių...

Už lango naktis, bet nemiega širdis,
Ji ilgesio, meilės pilna...
Ir plazda kaip paukštė džiaugsminga viltis –
Tikiuos pamatyt vėl tave...

Kas dieną tave sutinku tam mieste,
Kas dieną ramiai praeinu...
Norėčiau sustoti, prakalbint tave...
Kodėl be tavęs taip sunku?

Ir slenka diena abejonių pilna,
Aš laukiu kažko nuostabaus...
Gal bus šitai žvilgsnis, o gal šypsena,
Ir laimė galbūt atkeliaus...

1966