Kokia palaima vėl sulaukti ryto —
Tegul apniukusio, lietingo ar vėjuoto,
Nes dar sparnai svajonių nenukrito,
Dar juos keli ne paskutiniam mostui,
Nes meilės apžvalgos lyg spinduliai į būtį —
Gelmes ir grožį, ir tikslus tau rodo,
Nors gal buvai pavargęs jau truputį,
Gal karuselėj suktis kiek pabodo,
Tačiau raumuo, kad ir labai suglebęs,
Į žvalią nuotaiką nedrįs neatsišaukti.
Lai būna šitas rytmetys tau labas,
Lai svajos kils aukštai aukštai it paukštės.