* * *
neisiu mokyklon!
šaukia rudenio toliai!
kada tai buvo?
subiro į medžius
vasaros saulėtekiai –
paskutinis blyksnis.
paraistėj paukščiai
sutūpė prieš kelionę.
patylėkim.
dūmai pažeme
pakvipo keptom bulvėm
daina iš toli.
dar viena diena
jurginų žydėjimui –
aplenkė šalna
senutė kieme.
jausmo vardas – ilgesys.
nepaiso amžiaus.
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): Algmar
Sukurta: 2015-09-13 21:25:35
Betgi čia ne miniatiūrų eilutė, o beveik soneto konstrukcija su dialektika iš jauno į seną. Vidurys – gal daugelio vasargalių akimirkos. Gražu ir įdomu.
Vartotojas (-a): Vasara7
Sukurta: 2015-09-13 19:43:22
puikios , žavos miniatiūros
Vartotojas (-a): Burtažolė
Sukurta: 2015-09-13 19:24:22
Oi, kaip kabina!
Vartotojas (-a): Eiliuotoja
Sukurta: 2015-09-13 18:57:30
Puikios miniatiūros.
Vartotojas (-a): Kapsė
Sukurta: 2015-09-13 12:07:22
Spalvos, jausmai, kvapai, net ilgesys... Visa, kas brangiausia, sutalpinta į tris trumpas eilutes. Patylėkim...
Moderatorius (-ė): Goda
Sukurta: 2015-09-13 07:56:13
Nė viena miniatiūra nepraslysta; įžvalgios, vaizdžios ir jautrios akimirkos nuo prisiminimų iki dabar, rudens grožis ne tik metaforiškai sužaižaruoja, ypatingai – subiro į medžius / vasaros saulėtekiai – / paskutinis blyksnis;išminties blyksnis puikiai apibendrina: senutė kieme. / jausmo vardas – ilgesys. / nepaiso amžiaus.
Tai labiausiai ir patiko.