Meilė – akimirka

Santrauka:
Dar ne ruduo
Dar ne ruduo, dar kregždės nardo –
Vėl tau eilėraštį rašau,
Nors nežinau net tavo vardo –
Meilė – akimirka, tačiau

Dangus ir žemė sužaibavo
Ir išsiskyrė amžinai –
Galbūt likau aš mūza tavo,
O mano tu – balti kalnai...
giedrex26

2015-09-10 21:51:01

Komentarai

Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis

Vartotojas (-a): Aneliukė

Sukurta: 2015-09-15 11:45:48

Miela, suprantama... Gražus eilėraštis.

Vartotojas (-a): kaip lietus

Sukurta: 2015-09-11 21:53:09

Sklandus darbas.

Vartotojas (-a): Vasara7

Sukurta: 2015-09-11 09:43:16

svaigi toji akimirka, gražiai išreikšta 

Vartotojas (-a): Felicija Ivanauskienė

Sukurta: 2015-09-11 08:31:12

Galima diskutuoti dėl meilės laikinumo ar dviejų stichijų išsiskyrimo galimybės, tačiau sveikintina naujų idėjų paieška ir meninė raiška. Gražios akimirkos gražus eilėraštis.

Vartotojas (-a): bitėžolė

Sukurta: 2015-09-11 07:46:10

Dėl akimirkos ir aš nenorėčiau sutikti, juk ir šios eilės - tai ilgai nešiotų jausmų proveržis, žodžiais sužaisti kartais galima, bet ne daugiau. O eilėraštis - žavus...

Vartotojas (-a): giedrytė

Sukurta: 2015-09-10 22:27:22

Trumpa, miela akimirka skaitant šias eilutes.