Atsakymo nori – prašau, atsakysiu
Kodėl aš pykstu – nejaugi svarbu?..
Juk niekas manęs su tavim nesurišo –
Tiktai nepamirštami posmai eilių.
 
Kas kartą su liūdesiu popieriun byra,
Apnuogina sielą, ištarus – gilu.
Juokingai atrodo, kai maivosi vyrai,
Slapčiausius jų norus bemat perprantu...
 
Nesu ta, kur laiko užantyje pyktį,
Yra ten dalykų kur kas gražesnių...
Gyvenimas vienas ir žmogiška klysti,
Ar tau atsakiau? Tarp mūsų nėra tobulų.