Išsiaižėme? Laikas išaižė?
Glėbio ankštys beseikėja tuštumą.
Dūžta žodžiai ir pabiros raidės
It užuomina — taško netrūksta.
Jis pabaigia išsakomą mintį,
Bet juk mudu minčių nebeaudžiame.
Paaiškėjo — nemeilė nekinta.
Naiviai viltis, svajot nieks nedraudžia.
Dvi terbelės su ašarų pupomis
Ant skirtingų lentynų padėtos,
Ankščių liekanos vėjyje supasi.
Keista — tuščia, bet trūktina vietos.