šūvis

Santrauka:
Nežinau, kodėl tai parašiau, tik žinau, kad jau labai ilgai nešiojausi... turbūt pribrendom... ir aš, ir žodžiai...
Tos melodijos
besikartojančios mintyse
sukančios ratus
nenorinčios paleisti
Iš vaizdinių ir išgyvenimų labirinto
balsų nuotrupos
svetimas nerimas
sniegas
vis krinta
krinta
į spintą
Juodos grandinės
rankose
ginklai
kuždesiui pračiauptos
vyriškos lūpos
be įspėjimo
sniegas
ir kulkos
sukasi
gelia
smelkiasi kiaurai
natos
kaip ašaros
merkia pagalvę
sunkios ir gyvos
plaka ir juda
tylios melodijos
Kiekvieną
Ir mudu
anamcara

2015-09-04 20:07:33

Komentarai

Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis

Vartotojas (-a): Pisha

Sukurta: 2015-09-04 22:02:00

Daug sniego. Man gal sniekas net stipresnis čia nei kulkos. "be įspėjimo" - šitas stipru. Pabaiga gerai susikaitė. Jaučiasi emocija. 

Vartotojas (-a): Vlabur

Sukurta: 2015-09-04 20:42:34

 KiekvienąIr mudu – talpi skaičiuotė pabaigoje. 

Vartotojas (-a): kaip lietus

Sukurta: 2015-09-04 20:17:36

Šauta ne tuščiais šoviniais. Juntamas skausmas ir tai, kad atmintis jį nešioja.