Vaikystė kaip veidrodis, atsigręžti atgal ir dar kartą apžvelgti ateitį praeities atžvilgiu... Taip tikroviška, nuoširdu, tie traukiniai kaip metafora, plačiai aprėpia.

... suprantu, jog kai kam yra miglota trioleto sandara, bet autorė čia tikrai „ne prie ko“.

Prasmingai pramirga metai lyg veidai, lyg vagonų langai.
Nuoširdumo kupinas pasimatymas su vaikyste.
O ir pervaža – labai skirtingų kelių sankirta,
kur tiesus ir plieninis turi viršenybę.

Nors užmigti ten veikiausiai būdavo sunku, bet šiaip – linksma :)