Palaiminga tyla mus apgobus,
Jau tik skalsiai po sakinį riekiame...
Nužydėjo anų metų sodai,
Tik rūgštus obuolys dar pasiekiamas.
Mums ruduo – aksominis sezonas...
Dangaus ašarą supa voratinklis,
Vakarinis dangus toks raudonas!
Mes neraustam, net jei ką ir atmenam...
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): Užuovėja
Sukurta: 2015-09-02 13:07:32
Super. Labai lyriškai, subtiliai, labai tikra.
Vartotojas (-a): Vasara7
Sukurta: 2015-09-02 10:47:22
ir mano nuotaiką atitinka
Vartotojas (-a): eglute7
Sukurta: 2015-09-02 10:01:43
Žaviuosi autorės gebėjimu tumpose eilėse pasakyti tiek daug...
Vartotojas (-a): bitėžolė
Sukurta: 2015-09-02 08:41:00
Ir graudulio esama, ir savotiško išdidumo, ypač paskutinėse eilutėse...
Vartotojas (-a): delioren
Sukurta: 2015-09-01 21:13:45
Toks ramus.Laabai patiko.
Vartotojas (-a): Rena
Sukurta: 2015-09-01 21:07:52
Skalsiai ir stipriai aksominiam rudeniui.
Vartotojas (-a): giedrytė
Sukurta: 2015-09-01 21:04:27
Gražus, aksominis...
Vartotojas (-a): kaip lietus
Sukurta: 2015-09-01 20:53:26
Gerai išrišta, liuks :)
Vartotojas (-a): giedrex26
Sukurta: 2015-09-01 20:15:06
...taip melodingai su poetiniu grauduliu liejasi žodžiai iš širdies ...į širdį...