Santrauka:
Tiesiog taip, kai reikia palikti rudenį, žiemą.
O į mane seniai nieks nesitranko,
Išeidami net durų neuždaro.
Kaip tąkart vis aprašinėjau mirtį,
Šiandien į valiutas iškeisiu tarą.
Į lūkesčius prisipina siūlelių,
Ir mazgas užsiraizgo dienai.
Išsidalinam retkarčiais detales
Ir siuvam – rišam – puošiam vienos.
Tada melisom tapusios – kankinam lemtį,
Ne biblijas naudojam kurti ugniai.
Artojai vagą taip dabina šventėms,
Tiesiog tokiu laiku jų nepurena.
Tai taip, mažoji,
Čia ir paskutinis reisas,
O skrydžiai dar sugrįš, sugrįš laukimais.
Atsiųsiu tau ne aš,
Atneš gandrynais
Pavasariai.
Gi po tirpsmų purvu ant batų būsiu.
O skrydžiai vėl išskris, sugrįš laukimais.
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Komentarų nėra...