Tu miegi, o aš adrenaliną virškinu,
Kokiu vakar sočiai papenėjai,
Aš tuo tarpu už abudu mirštu,
Neskaičiuodama, kas bus paleista vėjais,
Nedejuodama, nors karštos akys peršti —
Jau kadaise ašaros išdžiūvo.
Suporavo akmenį ir kerpę,
Įsodino varlę į lėktuvą...
Rezultatas? Nei naudos, nei juoko.
Tuščias lūkestis skaudus kaip ir patyčios.
Ką darysiu? Lopo nebelopysiu,
Į šiukšlyną tokį besukišiu.

Tu miegi, o man sapnai pabėgo,
Vos vidurnaktyje sukrebždėjo pelės.
Sutinku — turėki šauktą nieką.
Štai nuo čia šakojas mūsų kelias.
Tu miegok. Aš musių nebaidysiu
Anei prausiu, skalbsiu, anei glostysiu.
Išeinu atgal neatsigrįžusi,
Nebekėlusi nei vėliavos, nei nosinės.
Atsibusi? Nežinau. Jau nebedomina
Trumpas ciklas išgertuvės—pagirios.
Saulė kyla kruvinai raudona.
Kur einu? Kaip ir linkėjai — skradžiai.