Garbanotos simfonijos
tu ir vyno dvasia
ten kažkur tarp vilties ir melodijos
tavo kvapo vingiais
aš
subiro į nieką
viskas pasibaigė vakar
kai pardavei mano širdį
it butelį parduotuvėj
it išaugtą rūbą
atmatą...
tik niekas –
aš žinau
atsiprašau