Eilinį sykį po nakties kaprizo
Prapuolė du nevykėliai vagiai
Tarp prieblandos šešėlių pasiklydę
Pamiršę, kur jų laikini namai,
Kur juos palydint net neapkabino
Ir nežadėjo laukt su nešuliais
Kur jau pelėsiu dvelkia taurės vyno
Kadaise sklidinos kalbėjimo purslais
Du vagys – Nerimas ir Praradimas,
Išėję vogti pakeliuos Vilties
Ir virtę amžinais naktiniais piligrimais –
Per pilnatį klajojančiais vilkais.
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): Užuovėja
Sukurta: 2015-08-19 13:05:03
Ši autorė rašo visada įtaigiai ir stipriai, tačiau truputį ir mane suglumino tie vagiai. Gal norėta pateikti su humoro gaidele, na nesupratau. atleiskite.
Vartotojas (-a): Vlabur
Sukurta: 2015-08-18 23:25:55
... nebūna truputis skyrybos
(kaip ir „truputį nėščia“!).
Itin miglotas kūrinys.
Vartotojas (-a): Pakeleivis
Sukurta: 2015-08-18 23:13:06
Nesupratau, kam varijuojamas neformalus (galbūt poetiškai iškreiptas) variantas vagiai ir toliau vagys?
sklidinos (...) purslais – lyg ir geriau sklidinos ko, nors gal ir klystu, nes be skyrybos ženklų mintis gali būti, kad išėjo kalbėjimo purslais... bet kažkas vis tiek nesiriša.