Išsislapstai praėjusios dienos
Sustingusiuos rimtuos šešėliuos.
O kam jėgų dar beužtektų?
Mąstyti, melstis ir budėt...
Kas nuramins ir kas paguos
Plevenančią it liepsną sielą?
Ir kiek dėl šio pasaulio vyksmo
Yra grynai tavos kaltės?

Kiek valios atėmei silpnų,
Kol užganėdinai tuštybę?
O kiek pyragų sulapnojai,
Nors pats neaugini javų?
Kaip intensyviai naikini
Tarp gėrio ir tarp blogio ribą?
Kelintas tavo sutiktųjų
Nebetiki daugiau Dievu?

Skaičiuok, rokuok. Naktis ilga,
Sutilps joje ne vienas rožinis,
Ir atplaišos iš atminimų, 
Ir sujaukti trumpi sapnai.
Regi, kaip rytmečio šviesa
Tirštų šešėlių tamsą skrodžia?
Tai tu dar vieną galimybę 
Savęs ieškoti įgavai.