Kur žavios rožės priešinasi vėjui,
Važinėja limuzinais šimpanzės gauruotos,
Žirafos per liukus išlindusios stebi,
Kaip leidžiasi parašiutais vėžliai.
Kiautuose auksinių monetų – pilna,
Vos pasiekę žemę, ropoja link vilų...
 
Kai žavios rožės linguoja su vėju,
Vyksta mielas suokalbis be žodžių,
Juda ritmu dienomis, šešėliais naktimis...
​Labirintai virsta paprastais galvosūkiais,
Susitinka geriausios kombinacijos,
Jos nesivaržo, dabar – savaip laiminčios...