Atrodo,
Visi jausmai jau aprašyti
Ir proza, ir eilėm.
Deja, žvitrus kipšiuks
Pašaipiai šypsos,
Kai su tavim kalbu
Rytais, naktim...
Jau įbridau
Į tavo upės tėkmę,
Nors negiliai –
Prie kranto tik.
Noriu pajust tą vėsą,
Tavo pamėgtoj vietoj
Saulę pasitikt.
- - -
Maža vilties,
Kad perbrisiu šią upę,
Bet turiu plaukt...
Matau – kitam krante
Tu moji, šypsais –
Tik ar tai man?